Bloggfęrslur mįnašarins, september 2007

Śttektarnefndin, ķmyndunarafliš og Mżvatnssveit

Į föstudagskvöldiš og laugardaginn sat ég ķ fjóra tķma samtals į žremur fundum og einum kvöldverši meš śttektarnefnd sem nś fer um hįskóla landsins til aš taka śt žį hįskóla sem sinna félagsvķsindum til aš unnt sé fyrir menntamįlarįšuneytiš aš višurkenna starfsemi skólana. Žetta var mikil fundarseta, eins og munnlegt próf žar sem ašeins hluti pensśmsins var vitašur fyrir fram. Nefndin er skipuš žremur žaulreyndum hįskólakörlum, Dana, Žjóšverja og Breta.

Fyrir vikiš missti ég af fyrirlestri breska prófessorsins Elisabeth Wood sem talaši um kennslufręši leikja į rįšstefnu skólažróunarsvišs kennaradeildar sem bar nafniš Ķmyndunarafliš sviflétt og vegvķst. Grein eftir Wood og Bennett um hvernig kennarar lęra ķ starfi hefur veriš į leslista hjį mér. Mér tókst žó aš nį ķ skottiš į rįšstefnunni og hlusta į kollegur mķnar Rósu Kristķnu og Jórunni flytja erindi um ķmyndarafliš žar sem viš žįtttakendur fengum aš bśa til pappķrsfugla og freista žess aš lįta žį fljśga, sem sé žęr beittu kennslufręši leikja, og lokafyrirlestur Halldóru og lokaorš Trausta. Gaman Smile. Eftir žaš fór ég ķ Mżvatnssveit, hitti fólkiš mitt, svaf śr mér hluta af įlaginu eftir fundina og fór svo ķ stuttan göngutśr ķ morgun um Rófurnar sem Nįttśruverndarrįš uppnefndi sem Skśtustašagķga žegar žęr voru frišlżstar 1973.


Slóvenskur fjallažjóšgaršur og belgķskar kartöflur

Ég kom heim ķ gęr śr rśmlega tveggja vikna feršalagi, fyrri vikuna var ég ķ Slóvenķu į ferš um Triglavižjóšgaršinn ķ noršvesturhluta landsins, en žį sķšari var ég į evrópsku menntarannsóknarįšstefnunni ķ Gent ķ Belgķu. Žetta var mķn fyrsta ferš til Slóvenķu, raunar sś fyrsta til lands žar sem slavneskt mįl er ašaltungumįliš. Žaš reyndist žó lķtil fyrirstaša žvķ aš móttökur Slóvena voru til fyrirmyndar og gestrisni er alžjóšlegt tungumįl og Slóvenar lęršu aš taka į móti feršafólki į 19. öld hafi ég skiliš söguna rétt. Margir kunna fķna ensku og žżskuhrafliš mitt reyndist stundum gagnlegt, a.m.k. til aš skilja hvaš ég įtti aš borga žegar veitingar voru keyptar. "Espresso" og "makkķató" eru lķka jafnslóvensk orš og žau eru oršin akureyrsk! Žetta var 15 manna hópur, mest héšan frį Akureyri, meš frįbęran slóvenskan leišsögumann sem reyndar hefur feršast margsinnis um Ķsland, blanda af gönguferšum og afslöppun. Damjan sżndi okkur landiš sitt stoltur, t.d. hvernig lögš hafši veriš gönguleiš um hiš 1600 metra langt Vintgargljśfur undir lok 19. aldar. Į heimleišinni fengum viš óvęnta aukadvöl ķ litlu ķtölsku žorpi rétt viš Triesteflugvöll žar sem heimfluginu seinkaši. Ég nįši samt fluginu til Amsterdam og žeim "įrangri" aš vakna aš morgunlagi ķ fjórum löndum ķ röš: Slóvenķu, Ķtalķu, Ķslandi, Belgķu! (Jį, og koma viš ķ žvķ fimmta!)

Žetta var hins vegar önnur feršin mķn til Belgķu og ég vissi aš Belgar byggju til besta bjór ķ heimi og lķka sśkkulaši, auk žess sem "franskar" kartöflur eru vķst ķ raun og veru belgķskar - žęr sömu og mér skilst aš George Bush hafi lagt til aš yršu ekki lengur French Fries heldur Freedom Fries žegar Frakkar neitušu aš rįšast į Ķrak. Rįšstefnan sjįlf var žrautskipulögš af hįlfu menntarannsóknasamtakanna (EERA) og žį ekki sķšur Belganna sem höfšu ótal ašstošarmenn śr hópi stśdenta til aš fylgjast meš žvķ aš tölvur og skjįvarpar virkušu eins og vera įtti og aš framsögumenn hefšu nóg vatn. Žį var gaman aš sjį hvernig mįlstofan sem ég skipulagši ķ félagi viš kollega ķ Nįmsmatsstofnun um kyn og PISA-rannsóknina(gender og PISA) kom śt (50 manns sóttu hana aš hluta eša ķ heild), auk žess sem žetta var ķ fyrsta skipti sem ég bar įbyrgš į aš skipuleggja žann hluta dagskrįrinnar sem féll undir Network 23: menntastefnurannsóknir og menntapólitķk (tępar 20 mįlstofur samtals). Žaš veršur gaman aš undirbśa rįšstefnuna aš įri sem veršur ķ Gautaborg. Auk žess reyndist smįtķmi til aš njóta bjórsins, sśkkulašsins og annarra veitinga sem Belgar śtbśa af mikilli matargeršarlist.


Fertugan žjóšgarš ķ Skaftafelli vantar žjóšgaršsvörš

Žjóšgaršurinn ķ Skaftafelli veršur fertugur ķ nęstu viku og heldur af žvķ tilefni góša dagskrį žar syšra.

Žį vantar žjóšgaršinn yfirmann, žjóšgaršsvörš, eins og fram kemur ķ auglżsingu.


Gęšastörf śr völsušu og afar hreinu hįgęšaįli

Įl-aflžynnuverksmišjunni į Akureyri hefur veriš sunginn hįr lofsöngur undanfariš. Framleišslan er "sérhęfš hįtękni sem losar ekki gróšurhśsalofttegundir en skapar um 90 nż gęšastörf. Hrįefniš er valsaš og afar hreint hįgęšaįl ... rafhśšaš ķ sérhönnušum vélasamstęšum". Og ekki nóg meš žaš heldur er afuršin, aflžynnur, lķklega notuš ķ "hįspenntari žétta meš mikinn įreišanleika ..." sem vaxandi eftirspurn er eftir. Žaš vill svo vel til aš Becromal, fyrirtękiš sem reisir verksmišjuna, er leišandi viš aš bśa til aflžynnur ķ einmitt slķka žétta (Vikudagur, 16. įgśst sl.). Gott aš žetta eru ekki neinir ómerkingar, žessir hįlf-eyfirsku žéttar, og įnęgjulegt aš um er ręša aš ręša gęšastörf.

Žį er okkur er lofaš aš žessi 75 MW muni ekki leiša af sér nżjar virkjanir og žį aušvitaš hvorki meš eša įn nįttśruspjalla enda žótt rafmagniš samsvari 10% aukningu ķ eigin raforkuframleišslu Landsvirkjunar frį sķšasta įri (sama heimild). En žarf žį ekki einhvers stašar aš virkja vegna almennrar aukningar? Og einhvern veginn hefur mér fundist loforšiš um aš verksmišjan losi ekki gróšurhśsalofttegundir jafngildi žvķ aš hśn mengi ekki, en ég hef ekki séš mikiš um slķkt ķ fjölmišlum. Vonandi kemur žaš žó allt fyrir augu almennings ķ mati į umhverfisįhrifum verksmišjunnar žannig aš aušvelt sé aš bera starfsemina saman viš hverja ašra starfsemi hvaš žaš varšar.


Śrskuršarfrestur svo langur aš framkvęmd er lokiš!

Og ķ framhaldi af Gjįstykkismįlum žį mį koma fram aš ķ byrjun jślķ sl. sumar skutu SUNN, Samtök um nįttśruvernd į Noršurlandi, til umhverfisrįšherra śrskurši Skipulagsstofnunar um aš framkvęmdir - tvęr rannsóknarholur og vegslóši - į Žeistareykjum vęru undanžegin mati į umhverfisįhrifum. Nś hafa žęr fréttir borist aš lokiš sé viš aš bora holu meš svipušu nśmeri og önnur kęrša holan. Śrskuršarfrestur umhverfisrįšherra er tveir mįnušir og rennur śt į sunnudaginn. Žaš er ekki hvetjandi fyrir lżšręšisleg ferli aš śrskuršarfrestur skuli svo langur aš framkvęmdum sé aš hluta eša ķ heild lokiš žegar śrskuršur loks kemur.

Mešfylgjandi er kęran, dags. 4. jślķ: 

Samtök um nįttśruvernd į Noršurlandi (SUNN) leggja hér meš fram kęru, sbr. 14. gr. laga nr 106/2000 til umhverfisrįšherra, gagnvart įkvöršun Skipulagsstofnunar varšandi įkvöršun į matskyldu: 

1. BORUN RANNSÓKNARHOLA ŽG-4 OG ŽG-5 (mįlsnśmer 2007030057) 

2. VEGSLÓŠ VEGNA BORUNAR KJARNAHOLU Į ŽEISTAREYKJUM, AŠALDĘLAHREPPI (mįlsnśmer 2007040020) 

Kęrufrestur er til 9. jślķ 2007. 

SUNN eru žeirrar skošunar aš ofangreindar framkvęmdir skuli skilyršislaust vera hįšar mati į umhverfisįhrifum, sbr 2. og 3. višauka laga nr 106/2000. Žaš er įlit SUNN aš ekki skuli veita frekari leyfi til framkvęmda eša rannsóknarborana į svęšinu fyrr en svęšisskipulag liggur fyrir og umhverfismati er lokiš į Žeistareykjasvęšinu, en hvorttveggja er nś ķ vinnslu.  

SUNN mótmęla žvķ fordęmi sem fyrrgreindar įkvaršanir Skipulagsstofnunar veita žar sem veitt eru rannsóknar- og framkvęmdaleyfi til eins og eins vegarslóša eša einnar og einnar rannsóknarholu, sem ef til vill hafa ekki sem stakar framkvęmdir umtalsverš umhverfisįhrif ķ för meš sér, en sem framkvęmd ķ heild gegnir öšru mįli um. Töluveršar lķkur eru į aš samanlögš įhrif rannsókna og framkvęmda geti haft umtalsverš umhverfisįhrif žótt ein og ein hola eša einn og einn vegarslóši hafi žaš ekki. 

Nś žegar hafa veriš borašar  žrjįr rannsóknarholur į Žeistareykjum, en a.m.k. tvęr žeirra eru stašsettar į svęši į nįttśruminjaskrį. Rannsóknarholurnar į svęšinu sem nś stendur til aš bora eru skv. śrskurši Skipulagsstofnunar einnig į nįttśruminjaskrį. SUNN mótmęla žeim śrskurši Skipulagsstofnunar skv. įkvöršun um matskyldu aš žar sem viškomandi nįttśruminjasvęši hafi nś žegar veriš skert meš rannsóknarborholum muni frekari framkvęmdir į sama nįttśruminjasvęši ekki hafa verulega neikvęš įhrif į verndargildi svęšisins umfram žaš sem nś žegar hefur oršiš. Telja SUNN einmitt hiš gagnstęša og vķsa ķ įkvöršun Skipulagsstofnunar um boranir fyrri rannsóknarhola frį 15. įgśst 2003 žegar stofnunin benti į naušsyn žess aš ef komi til frekari rannsóknarborana į Žeistareykjasvęšinu verši lögš įhersla į aš fjalla heildstętt um mat į umhverfisįhrifum rannsóknarborana og orkuvinnslu til framtķšar į svęšinu. SUNN krefjast žess aš žetta mat Skipulagsstofnunar frį 2003 verši haft til grundvallar frekari leyfa viš framkvęmdir og rannsóknir į Žeistareykja-svęšinu, žannig aš frekari rannsóknarboranir, s.s. žęr sem kęra žessi fjallar um, verši ekki framkvęmdar fyrr en aš mat į umhverfisįhrifum hefur fariš fram. 

Enn fremur telja SUNN įstęšu til aš benda į aš ķtrustu varfęrni žarf aš gęta varšandi framkvęmdir og uppbyggingu orkuvers į Žeistareykjum, ef af žeim veršur. Įform framkvęmdarašila eru mjög umfangsmikil, žar sem vonast er eftir allt aš 180 MW virkjun į svęšinu. Ljóst er aš lķtiš mį śt af bregša viš žessar vęntingar standist. Framkvęmdarašili stefnir greinilega aš žvķ aš hefja orkuvinnslu į Žeistareykjasvęšinu. Žęr rannsóknir sem žegar hafa fariš fram viršast hafa fullnęgt vęntingum framkvęmdarašila um gildi žess aš halda įfram įformum sķnum varšandi orkuvinnslu.  

SUNN telja einsżnt aš verši aš žvķlķkum framkvęmdum žį rżrni verndargildi Žeistareykja stórkostlega, hvort sem einstökum jaršmyndunum, gróšursvęšum eša fornleifum veršur žyrmt eša ekki. Mat į umhverfisįhrifum fyrir frekari framkvęmdir į svęšinu er naušsynlegt til įkvöršunar į verndargildi svęšisins, įhrifum į umhverfi og nįttśru og žess hvort annars konar atvinnustarfsemi ķ meiri sįtt viš nįttśru og minjar svęšisins sé betri kostur fyrir sveitarfélagiš og žjóšina.  

Skv. drögum aš svęšisskipulagi kemur fram aš Žeistareykir séu įn efa meš merkari minjastöšum į Ķslandi og aš frį minjaverndarlegu sjónarmiši séu allar forsendur fyrir hendi aš frišlżsa Žeistareyki sem žjóšminjar. Į Žeistareykjum er einnig aš finna margvķslegar jaršmyndanir meš hįtt verndargildi auk fugla- og plöntutegunda ķ śtrżmingarhęttu. Verndargildi žessara veršmęta minnkar viš hverja rannsóknarholu sem boruš er į svęšinu og viš hvern vegarslóša sem lagšur er inn į óraskaš land.

Žeistareykir eru į nįttśruminjaskrį vegna fjölbreyttra jaršmyndana, gufu- og leirhvera og śtfellinga. Žessi jaršhitaummerki falla undir 37. gr laga nr 44/1999 um nįttśruvernd. Einnig er į Žeistareykjum eldhraun sem nżtur sérstakrar verndar samkvęmt 37. gr laga nr 44/1999 um nįttśruvernd og skal foršast röskun žeirra eins og kostur er. Frišašar plöntur og plöntur į vįlista finnast į Žeistareykjum auk žess sem dżrategundir smįdżra žar eru fjölbreytilegar. Til aš mynda hefur fundist žar tegund snigils sem hvergi hefur fundist annars stašar į landinu.  Ķ Žeistareykjahrauni eru hellar, žar į mešal dropasteinshellar, en dropasteinar eru frišlżst nįttśruvętti skv. auglżsingu nr 120/1974. Į Žeistareykjum eru gķgar, Stóra-Vķti og Litla-Vķti, sem eru į nįttśruminjaskrį. Samkvęmt fornleifaskrįningu Fornleifastofnunar Ķslands eru 58 žekktir fornleifastašir ķ Žeistareykjalandi. Stór hluti svęšisins er žó enn ókannašur. Mannvistarleifarnar eru taldar einstakar og  telja fręšimenn naušsynlegt aš gera įętlanir um aš tryggja varšveislu žeirra.


Išnašarrįšuneytiš og umsókn Landsvirkjunar

Undanfarna daga hefur mikiš veriš fjallaš ķ fjölmišlum um śtgįfu rannsóknarleyfis ķ Gjįstykki eftir aš Landvernd og SUNN óskušu žess aš Alžingi rannsakaši hvernig stašiš hefši veriš aš śtgįfu rannsóknarleyfisins. Išnašarrįšuneytiš ber af sér ķ langri yfirlżsingu ķ dag og telur ešlilega aš mįlum stašiš. Kjarni mįlsins kemur žó fram ķ lokaoršum yfirlżsingarinnar: "Žaš var mat  rįšuneytisins aš erindi frį Landsvirkjun 8. maķ 2007 vęri ašeins ķtrekun į umsókn fyrirtękisins frį 25. október 2004. Ķ ljósi hlutverks rįšuneytisins, lagaįkvęša um jaršhitarannsóknir og ešlis rannsóknarleyfa var ekki talin žörf į aš afla frekari umsagna um umsókn Landsvirkjunar um rannsóknarleyfi į Gjįstykkissvęšinu og umrętt rannsóknarleyfi gefiš śt" [leturbreyting mķn]. SUNN og Landvernd hafa metiš žaš svo hér hafi veriš į feršinni nż umsókn, enda voru umsagnir lögbošinna umsagnarašila um annars konar rannsóknir, sjį fyrri blogg um mįliš og heimasķšu Landverndar. Žvķ hefši veriš full įstęša til aš afla nżrra umsagna, sérstaklega frį Orkustofnun sem skilyrti fyrri umsögn.

Išnašarrįšuneytiš bendir lķka į aš rannsóknarleyfi sé ekki framkvęmdaleyfi af neinu tęi og žaš geti lķka žurft mat į umhverfisįhrifum framkvęmdanna. Og nś eru bersżnilega hafnar vegaframkvęmdir eins og sjį mį į myndum Ómars Ragnarssonar ķ frétt Landverndar. Fór žessi vegagerš ķ mat į umhverfisįhrifum? Višbót: Allur žessi hraši tengist nįttśrlega įformum fv. rķkisstjórnar og samkomulagi viš Alcoa sem undirritaš var 1. mars 2006, sjį frétt Mogga. Žaš veršur aš finna orkuna, hvaš sem žaš kostar.

Nįttśruverndarsinnar krefjast heildstęšrar stefnumótunar um nįttśruvernd og ašra landnżtingu, ž.m.t. orkuöflun.


Les Landsvirkjun ekki eigin bréf?

Landsvirkjun hefur kveinkaš sér undan ósk SUNN, Samtaka um nįttśruvernd į Noršurlandi, og Landverndar um rannsókn Alžingis į śtgįfu rannsóknarleyfis tveimur dögum fyrir kosningar og harmaš aš samtökin hafi ekki kynnt sér mįliš. SUNN og Landvernd hafa gögn mįlsins undir höndum frį išnašarrįšuneytinu og žar kemur glögglega ķ ljós hvaš ferillinn er undarlegur. Dęmi: Ef bornar eru saman umsókn Landsvirkjunar ķ október 2004, ķtrekun ķ september 2006 og umsókn/ķtrekun 8. maķ 2007 (fjórum dögum fyrir kosningar) kemur ķ ljós aš ķ ķtrekun ķ september 2006 er talaš um aš žaš verši lögš fram NŻ umsókn um rannsóknarboranir. Žaš er žvķ ljóst aš umsagnir ašila sem bįrust annašhvort ķ október 2004 eša į haustdögum 2006 eru ekki um rannsóknarboranir.

Žaš er athyglisvert aš ķ umsögn Orkustofnunar frį október 2004 er sérstaklega tekiš fram aš umsögnin sé um leitarrannsóknir, ekki rannsóknarboranir. Ķ bréfi Landsvirkjunar 8. maķ ķ vor er svo aftur sérstaklega tekiš fram aš yfirboršsrannsóknum sé "aš mestu lokiš į svęšinu og nęsta skref ķ rannsóknum žar [sé] borun rannsóknarhola". Hér er žvķ veriš aš sękja um annaš en įšur var sótt um og full įstęša aš mķnum dómi til aš fį nżjar umsagnir, a.m.k. ķ žeim tilvikum sem hinar eldri voru skilyrtar. Er furša aš samtökunum tveimur žyki įstęša til aš Alžingi fari yfir ferilinn? - ekki sķst ķ ljósi žeirra įgętu stefnu rķkisstjórnarinnar aš setja stopp į virkjunarįform žar til rammaįętlun um nżtingu hefur veriš gerš.

Svo mį koma fram aš ķ bréfi Landsvirkjunar 8. maķ kemur greinilega fram stress yfir žvķ aš Kröflusvęšiš og Žeistareykjasvęšiš gefi ekki nęga orku vegna įlvers į Hśsavķk. Žvķ viršist ekki ofsagt aš žaš hafi legiš į aš fį vķštękari leyfi fyrir kosningar, leyfi til aš fara meš stór tęki og vinnuvélar inn į svęšiš žar sem įšur var hęgt aš komast um į einfaldari tękjum og helst aš vetrarlagi eins og bent er ķ umsögn Umhverfisstofnunar ķ desember 2004.

Nżjustu fregnir herma aš į svęšinu sé veriš aš breyta gömlum slóšum ķ vegi meš tilheyrandi jaršraski og e.t.v. nįmuvinnslu til ofanķburšar. Sjį fyrri blogg hér og hér. Višbót: Ómar Ragnarsson er lķka meš ķtarlegri upplżsingar um jaršraskiš ķ Gjįstykki og mynd af žvķ.


Hvar er Grunnafjöršur?

Aušvitaš veit ég hvar Grunnafjöršur er - en ekki endilega af žvķ aš ég ek stundum fram hjį honum eša flżg yfir hann į leiš til Reykjavķkur eša į heimleišinni - heldur af žvķ aš ég kann žó nokkuš ķ stašalandafręši og dįlķtiš um nįttśruvernd. Og aldrei hef ég skošaš Grunnafjörš enda er frišlżsing hans og višurkenning į alžjóšlegu mikilvęgi hans vegna votlendisins og fuglanna en ekki mķn vegna. Žess vegna er fįrra km stytting į leišinni milli Akraness og Borgarness ekki nęgilega mikils virši til aš fórna honum - sjį mynd į vef Umhverfisrįšuneytisins. Tvö önnur svęši į Ķslandi eru į žessari skrį, bęši žekktari: Mżvatn og Žjórsįrver sem samt voru bęši į skilorši til skamms tķma vegna rasks og įforma um meira rask. Kannski er bśiš aš aflétta skiloršinu af Mżvatni vegna žess aš nįmuvinnslunni žar er hętt og įform um meiri nįmuvinnslu aflögš. Ég fagna synjun umhverfisrįšherra.

Umhverfisrįšherra hefur synjaš stašfestingu į žeim hluta ašalskipulags Leirįr- og Melahrepps er varšar vegalagningu yfir Grunnafjörš en stašfestir žaš aš öšru leyti. Stašfestingu į žeim hluta ašalskipulags Skilmannahrepps er varšar vegalagningu yfir Grunnafjörš var einnig synjaš. ... Grunnafjöršur var geršur aš frišlandi įriš 1994 og samžykktur sem Ramsarsvęši 1996. Vķšlendar leirur eru ķ firšinum og mį segja aš hann sé frekar leirulón en eiginlegur fjöršur. Margir vašfuglar, svo sem sendlingur, lóužręll, sandlóa og tjaldur, byggja tilveru sķna į lķfrķki leiranna. Žį halda margir ęšarfuglar til ķ firšinum og um fjóršungur margęsastofnsins hefur viškomu žar į feršum sķnum frį meginlandi Evrópu til heimskautasvęšanna. Margar fuglategundir treysta į Grunnafjörš į veturna og mį žar mešal annars nefna tjaldinn. (Umhverfisrįšuneytiš 21.8.2007 til aš sjį tilkynninguna ķ heild.)


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband